Europa

Latvijos vandenyse vakar aptiktas vyro kūnas su gelbėjimosi liemene. Artimieji atpažino, jog tai - vienas iš dviejų į jūrą išplaukusių ir negrįžusių palangiškių.

Pirmadienį iš Šventosios uosto plastmasine valtimi su bure ir pakabinamu varikliu išplaukė Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriaus gydytojas anesteziologas 37 metų Donatas Lisas su 68 metų tėvu Juozu Algimantu. Vyrai į krantą negrįžo. Pavakare buvo paskelbta jų paieška.

Gausios paieškos pajėgos, į kurias įsijungė ir kaimynai latviai, buvo bevaisės.

Užvakar vakarą, apie 20 val., Latvijos teritorijoje, apie 22 km nuo Šventosios, jūroje aptiktas vyriškio kūnas su gelbėjimosi liemene. Spėjama, kad tai - vienas iš dingusių palangiškių.

Kūnas nugabentas į Liepojos morgą. Tolesnę paiešką vykdo latviai, tuo metu Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas “Aukštaitis” ir sraigtasparnis “Mi-8″, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas “Žaibas” darbus nutraukė.

Anot Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro budinčio kapitono koordinatoriaus Arvydo Jankausko, Lietuvos pusėje paieška nutraukta, nes, pagal apskaičiavimus, valtis turėjo būti nunešta į Latvijos pusę.

“Kita vertus, žmonės tokį ilgą laiką vandenyje nebūtų išgyvenę”, - sakė jis.

Vakar pavakare Liepojos policijos atstovė spaudai Jolanta Knysia “Vakarų ekspresui” patvirtino, kad rastas skenduolis yra J. A. Lisas.

“Jį atpažino artimieji. Jie rūpinasi, kaip žuvusįjį pargabenti į gimtinę. Norint nustatyti vyriškio mirties priežastį pradėtas ikiteisminis tyrimas”, - sakė ji. [VE]

Visuomeninių organizacijų atstovai perspėja, kad Lietuvoje veikia gerai organizuotas narkomafijos tinklas, o atsakingos institucijos kovai su narkotikų plitimu neskiria pakankamai dėmesio.

Organizacijos “Tėvai prieš narkotikus” valdybos narys Gintaras Našlėnas trečiadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje griežtai kritikavo valstybės politiką narkotikų kontrolės srityje. Ypač daug kritikos jis pažėrė Narkotikų kontrolės departamentui.

G. Našlėnas priminė, kad po nepilnametės mirties Elektrėnuose, kurios priežastis buvo narkotikų perdozavimas, departamentas tiesiog pranešimu spaudai “perspėjo narkomanus, kad jie gali numirti”.

“Jeigu ten sėdi sveikos psichikos žmonės, tai jie supranta, kad narkomanams, ir ypač tiems, kurie naudoja heroiną, šitas įspėjimas yra iki vienos vietos”, - sakė G. Našlėnas.

Visuomeninės organizacijos atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nuolat auga nusikaltimų skaičius, didėja iš nelegalios apyvartos išimamų narkotikų kiekiai, pinga narkotinės medžiagos, užsienyje dėl narkotikų platinimo sulaiko vis daugiau lietuvių. Be to, anot G. Našlėno, valstybės politikos nenori keisti ir politikai.

“Tai akivaizdžiai įrodo, kad Lietuvoje veikia gerai organizuotas narkomafijos tinklas, kuris savo veiklą jau sistematizavo, optimizavo ir stabilizavo”, - sakė G. Našlėnas.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Pečeliūnas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad narkotikų prekeiviai dažnai nesulaukia realios griežtos bausmės.

“Todėl būtina apibendrinti teismų praktiką. To šiuo metu dar nėra padaryta”, - valdžios institucijų neveiklumą kritikavo parlamentaras.

Anot S. Pečeliūno, siekiant pažaboti narkotikų plitimą taip pat būtina griežčiau kontroliuoti prekursorių gamybos priemonių įvežimą į Lietuvą, atidžiau stebėti vaistų fabrikų laboratorijas bei padaryti tvarką Narkotikų kontrolės departamente.

Ekspertų teigimu, nelegali narkotikų apyvarta Lietuvoje siekia apie 700-800 mln. litų. G. Našlėnas neabejoja, kad didelė dalis šių lėšų investuojama ir į teisinės sistemos lobizmą, siekiant, kad būtų priimti narkomafijos klanui palankūs teisės aktai.

Žinomas laikraštis “The Daily Mail” lietuvius, latvius, estus ir lenkus kaltina tuo, kad jie žemą vairavimo kultūrą iš savo šalių atsinešė į Didžiąją Britaniją.

Dienraštis cituoja Dorseto grafystės policijos eismo priežiūros viršininką Ricką Dowellą, kuris teigia, kad alkoholio nevengiantys ir dažnai greitį viršijantys Rytų europiečiai sukelia vis daugiau avarijų Britanijos keliuose.

“Vis daugiau užsieniečių sulaikomi dėl vairavimo išgėrus ir greičio viršijimo. Taip pat daugėja avarijų, kuriose žūva ar rimtai sužalojami užsieniečiai”, - sakė R. Dowellas.

Policijos atstovas įsitikinęs, kad pagrindinė priežastis - itin žema vairavimo kultūra Rytų Europoje.

“Rytų Europoje, ypač Baltijos šalyse, atsakomybė už vairavimą išgėrus nėra tokia griežta kaip mūsų šalyje ir galbūt jie neįvertinta pavojaus. Tokiose šalyse kaip Latvija, Lietuva, Lenkija ir Estija žūva nesuvokiamai daug žmonių. Tai kultūros klausimas”, - kalbėjo R. Dowellas.

Britų policininkai teigia, kad imigrantai daug avarijų sukelia ir dėl to, jog nesupranta kelio ženklų.

Statistika rodo, kad Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja žuvusiųjų autoavarijose skaičiumi - 100 tūkst. gyventojų tenka 41 autoįvykio auka. Antroje vietoje yra Latvija, trečioje - Kipras, o ketvirtoje - Lenkija.

“Vakarų ekspreso” ir Eltos inf.

Lietuvos lenktynininkas Martynas Padgurskis, važiuojantis “Renault Clio RS” automobiliu, sekmadienį Čekijoje pasibaigusiame Europos automobilių ralio kroso čempionate “Division 2″ klasėje užėmė trečiąją vietą.

Čempionato organizatorė - Tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA) - M. Padgurskiui skyrė specialų “Metų atradimo” prizą.

Tokio aukšto rango varžybose debiutavęs 17-metis lietuvis iš Plungės automobilių sporto klubo “Ketorė tekėne” laimėjo vieną iš dešimties čempionato etapų ir trijuose finišavo trečias. Be to, plungiškis lenktyniavo labai stabiliai ir visuose etapuose pelnė įskaitinių taškų.

Europos čempionu tapo čekas Tomašas Kotekas su “Honda Civic Type-R”. Jis per dešimt Senojo žemyno pirmenybių etapų surinko 137 taškus. Antrąją vietą užėmė penkiais taškais nuo nugalėtojo atsilikęs praėjusių metų čempionas kitas čekas Romanas Častoralas (”Opel Astra OPC”). M. Padgurskio sąskaitoje - 111 taškų.

Iš viso klasifikuoti 45 lenktynininkai.

Paskutiniojo, dešimtojo, etapo lenktynės iš Lietuvos lenktynininko pareikalavo itin daug pastangų. M. Padgurskiui pavyko prasibrauti į pagrindinį finalą, tačiau įpusėjus finaliniam važiavimui jo vairuojamas “Renault Clio RS” viename posūkyje apvirto ant stogo. Plungiškis po paskutiniojo etapo varžybų buvo klasifikuotas šeštas, tačiau jam prireikė medikų pagalbos.

Paskutines sezono lenktynes laimėjo R. Častoralas, antras finišo liniją kirto T. Kotekas.

Nors pagal galiojančias taisykles civilinės metrikacijos skyriai iškilmingas ceremonijas turėtų rengti ne tik tuokiantis, bet ir, jei tik tėvai pageidauja, registruojant vaiko gimimą, vardynos Lietuvoje tapo tokiu retu reiškiniu, kad jų rengėjams tektų iš naujo mokytis ceremonijai skirtą kalbą ir prisiminti jos eigą.

Per šiuos metus Klaipėdoje nė viena šeima nepageidavo iškilmingų vardynų. Tėvai tik atbėga pasiimti reikalingo dokumento ir, gavę popierių, trinkteli durimis.

Prieš keletą metų uostamiesčio Civilinės metrikacijos skyriaus inspektorės tėvams dar primindavo, jog šie savo atžalėlei gali surengti iškilmingą ceremoniją, tačiau dažniausiai moterys išgirsdavo neigiamą atsakymą. Dėl to skyriaus darbuotojos šios galimybės klaipėdiečiams jau kurį laiką nebesiūlo.

Išpopuliarėjo sovietmečiu

Klaipėdos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė per 15 darbo metų praktikos daugiausiai vardynų yra rengusi pirmaisiais metais po nepriklausomybės atgavimo. Anot jos, iškilmingos ceremonijos ypač išpopuliarėjo tarybiniais metais, kai lankytis bažnyčioje, o juo labiau - krikštyti vaiką, buvo draudžiama.

“Tėvai juk vis tiek norėdavo šventės. Vardynos, pagal nustatytas taisykles, rengiamos didžiojoje iškilmių salėje. Viskas vyksta panašiai, kaip ir per tuoktuves - šeima įžengia į salę grojant iškilmingai muzikai. Yra patvirtinta ir sveikinimo tėveliams kalba. Ją, laikui bėgant, šiek tiek keičiame, juk šiandien nenaudosime kreipinio - “brangūs draugai”. Paskaitome ir eilėraščių”, - apie ceremoniją pasakojo G. Misevičienė.

Klausinėja dažniau

Anksčiau per vieną savaitgalį rengę net po 5 vardynas, Gargžduose esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai dabar tai daro vos kartą per 5 metus.

Rugpjūčio pabaigoje gimimo liudijimas iškilmingai buvo įteiktas vienai šeimai, panorusiai įamžinti sūnaus Edo vardo suteikimo akimirkas.

Metrikacijos skyriaus inspektorės šiai retai ceremonijai ruošėsi iš anksto. Berniuko mamai ir jo vardo motinai moterys kartu su liudijimu įteikė gėlių ir atminimo suvenyrą su Gargždų atvaizdu, kurį pirko už savo pinigus.

“Vardynos - labai šilta šventė, žmonės be reikalo ją primiršo. Po tiek laiko nors ir teko iš naujo mokytis sveikinimo kalbos, visiems buvo smagu”, - įspūdžiais dalijosi Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dalia Freigofaitė.

Beje, už surengtas vardynas mažojo Edo tėvai Klaipėdos rajono savivaldybei net atsiuntė padėką.

D. Freigofaitė sakė, jog pastaruoju metu vis dažniau klausinėjama apie galimybę surengti iškilmes vardo suteikimo proga. Per pastaruosius mėnesius tuo jau domėjosi keturios poros.

Ceremonija paliko įspūdį

Į civilinės metrikacijos skyrių sugrąžinusi jau primirštą tradiciją, Edo mama Laura Martinkienė, iki šiol saugo jos pačios vardynų proga darytas nuotraukas.

“Esu netikinti, todėl nutarėme nerengti krikštynų, bet šventės, įprasminančios sūnaus gimimą, abiem norėjosi. Prisiminiau, kad kažkada metrikacijos skyriuose buvo populiarios vardynos, tačiau nei artimieji, nei pažįstami nežinojo, ar dabar tai vyksta. Paklausiau pačių darbuotojų, šie patikino, jog įstatymai tai numato”, - informacijos stoka stebėjosi L. Martinkienė.

Iškilmės mažylio tėvams ir vadinamiesiems vardatėviams paliko gerą įspūdį. Mama Laura įsitikinusi, jog iškilmingos vardynos ir vėl sugrįžtų į Civilinės metrikacijos skyrius, jeigu šeimos apie tokią galimybę žinotų.

“Man keista, kai vaiką krikštija tėvai, kurie bažnyčią lanko tik kartą per metus arba visai į ją neina. Esą krikštas - iškilminga ir gražu. Manau, kad taip neteisinga tikėjimo atžvilgiu”, - savo nuomonę dėstė L. Martinkienė.

Vardynos buvo svarbesnės už gimtadienius

VALERIJA JANKŪNAITĖ, Klaipėdos etnokultūros centro etnologė

Vardo suteikimas nuo seno mūsų tautoje buvo svarbesnis už gimtadienius, kuriuos mes pradėjome minėti tik perėmę rusų ir vokiečių tradicijas.

Lietuvių šeimos pirmiausia savo kūdikius veždavo krikštyti ir kartu suteikdavo vardą. Labai svarbu buvo, kad pasaulį išvydęs mažylis taptų darbščiu ir būtų stiprios sveikatos, juk tik darbu anuomet žmonės kažką pasiekdavo. Dėl to vardai buvo susieti su kalendorinėms datomis, gamtos sezonų kaita. Štai iš kur tiek daug turėjome Jurgių, Onų, Jonų ar Petrų. Vardus dažniausiai iš maldaknygių rinkdavo, beveik visi jie būdavo šventi. Tikėta, kad šventųjų vardai apsaugo nuo nelaimių.

Vardynas prisimindavo ir minėdavo pagal kalendorių. Pavyzdžiui, prieš kiekvieną pamokslą kunigai perskaitydavo kieno tą dieną vardas minimas. Žmonės jausdavosi pamaloninti.

Laikmetis keičia tradicijas, dabar gimimo diena yra bene svarbiausia, rengiamos iškilmės, tam ruošiamasi. Pamenu, kaip vaikystėje mes stebėdavomės, kuomet rusų tautybės klasės draugai per gimtadienius, mus, lietuvius, tortais vaišindavo.

Naujos mados

Kai kuriose užsienio šalyse jau atsirado nauja vadybos kryptis ir nauja specialybė - “baby branding” (kūdikio “prekės ženklo”) ekspertai. Šie specialistai padeda šeimoms išrinkti labiausiai tinkantį jų mažyliui vardą. Sutuoktiniams ekspertas sudaro vardų sąrašą, kuris kartais siekia net dešimtis puslapių. Už tokį darbą poroms tenka pakloti apie pusšimtį dolerių.

Nuo tada, kai Holivudo žvaigždės ėmė duoti savo atžaloms vieną už kitą įmantresnius vardus, nuo jų neatsilieka ir eiliniai amerikiečiai.

Kai kurie gimdytojai kreipiasi pagalbos į numerologus. Šie analizuoja vardų reikšmes ir už paslaugą kišenę papildo pusė tūkstančių dolerių suma. [Ve.lt]

Už sugyventinės nužudymą - tik 4 už grotų praleisti metai. Į dvi gyvybes pasikėsinęs vyras į laisvę grįžo anksčiau laiko bei vėl griebėsi peilio. Panašios istorijos įstatymų leidėjų nejaudina - esą ir sunkiausią nusikaltimą įvykdžiusiam turi būti suteiktas šansas pasitaisyti.

Pasak Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos viršininkės Astos Zuzevičienės, šiemet į uostamiestį anksčiau numatyto laiko grįžo aštuoni už nužudymus sėdėję asmenys. Buvimas už grotų jiems sutrumpėjo nuo 1 iki 3 metų, o likusi bausmė pakeista į lygtinį teistumą.

“Tai neblogi žmonės. Jie kelia mažiau problemų nei teisti už kitus nusikaltimus. Iš tų aštuonių pakartotinai nė vienas nenusikalto”,- sako A. Zuzevičienė.

Tačiau ne visada viskas yra gražu. Statistika sako, kad už grotų praleistas laikas žmogų ne visada pakeičia į gerąją pusę, o lygtinai į laisvę grįžę žudikai vėl griebiasi tų pačių darbų.

Štai šių metų sausį Klaipėdos apygardos teisme nuteistas jau trečią kartą į žmogaus gyvybę pasikėsinęs Klaipėdos rajono gyventojas.

Lygtinai paleistas V. Igaunis trečios aukos nepribaigė, nes manė, kad ji mirtinai nukraujuos
Pasitiki teismu

Nei nusikaltėlius kaltinantys prokurorai, nei juos ginantys advokatai nemano, kad teismas, įvertindamas galima paleidimą į laisvę anksčiau laiko, turėtų skirti didesnę bausmę - kad išėjimas laisvėn įvyktų kuo vėliau.

Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė Audronė Matiukienė sako, kad nusikaltimas nusikaltimui nelygus.

“Mūsų, advokatų, pareiga ginti savo klientus, tad mes visada sakysime, jog žmogus nubaustas per griežtai. Tikrąją tiesą nustato teismas, o mes stengiamės nepakenkti kaltinamajam ir kiek įmanoma jo dalią palengvinti. O net būna, kad į teismo suolą sėda ir nekalti žmonės”, - sako advokatė.

Anot jos, uostamiestyje žiaurūs nužudymai retenybė.

“Stumtelėjo žmogų ant šaligatvio, šis nukrito, vėliau mirė. Nemanau, jog už tokį nusikaltimą reikėtų labai griežtos bausmės. Man, kaip žmogui, dažniau atrodo, jog už kitus nusikaltimus, pavyzdžiui, plėšimus, skiriamos per švelnios bausmės. Šešiems metams nuteisti plėšikai po pusantrų jau vaikšto po Klaipėdą”, - teigia A. Matiukienė.

Labiausiai teisininkei įstrigęs nusikaltimas - prieš 10-metį uostamiestyje garaže nužudytas berniukas bei pasmaugtas jo šuo.

“Plėšikai iš vaiko norėjo sužinoti, kur tėvai slepia pinigus, jį kankino. Tąkart gyniau nužudytojo tėvus bei palaikiau prokurorą. Žudikui siūlyta 10 metų nelaisvės, tačiau mes motyvavome, kad už nepilnamečio, vienintelio šeimos vaiko gyvybės atėmimą, tai yra per maža bausmė. Buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos”, - prisiminė A. Matiukienė.

P. Blažio auka tapo antra mylėta moteris
Pasinaudoja vaikais

Kalėjimų departamento vyriausiasis specialistas Gintautas Stalnionis pripažįsta, kad net už labai sunkius nusikaltimus, tokius, kaip nužudymai, nuteisti asmenys bei recidyvistai teismo gali prašyti lygtinio teistumo.

“Net nuteistasis iki gyvos galvos po keliasdešimties metų, praleistų už grotų, gali svajoti apie laisvę”, - sakė jis.

Paprastai kreiptis dėl lygtinio paleidimo į laisvę galima atlikus tris ketvirtadalius bausmės laiko. Dar geriau tiems, kurie turi nepilnametį vaiką iki 7 metų ar du vaikus, nesulaukusius pilnametystės - jie prašyti paleidimo iš kalėjimo anksčiau laiko gali atlikę trečdalį paskirtos bausmės.

G. Stalnionis konstatuoja, kad žudikai, siekdami grįžti į laisvę, dažnai tuo pasinaudoja.

“Ne paslaptis, kad atsiranda už grotų vedančių ar net nepilnamečius įsivaikinančių nuteistųjų. Įstatymų rengėjai apie tai nepagalvojo, o pataisos vis dar rengiamos”, - sako pareigūnas.

Iki galo - tik nedaugelis

Esama ir kitų galimybių ištrūkti laisvėn. Pavyzdžiui, už nužudymą žmogus nuteisiamas 12 metų. Teismas nurodo, kad kalėjime jis praleis pirmus 5 metus, likusius - pataisos namuose. Jei nuteistasis gerai elgsis bei bus paskirtas į lengvąją grupę, taip pat galima tikėtis lygtinio teistumo.

“Į laisvę anksčiau laiko nepaleidžiami tik pakartotinai nusikaltusieji už grotų ar tie, kurie įvykdė nusikaltimus prieš valstybę. Likusiųjų prašymus sprendžia teismas. Atsižvelgiama ir į psichologų išvadas, ar žmogus gali grįžti į visuomenę ir panašiai”, - teigia A. Zuzevičienė.

Vėl žudo žmones

Bet šiurpios istorijos byloja, kad už grotų praleistas laikas žmogų ne visada pakeičia į gerąją pusę, o lygtinai į laisvę grįžę žudikai vėl griebiasi tų pačių darbų.

Sausio mėnesį Klaipėdos apygardos teisme nuteistas trečią kartą į žmogaus gyvybę pasikėsinęs Klaipėdos rajono gyventojas 50-metis Viktoras Igaunis. Už pasikėsinimą nužudyti moterį teismas jam skyrė 12 metų nelaisvės. Pridėjus anksčiau neatliktą bausmę už grotų jam teks praleisti beveik 15 metų.

1995-aisiais už nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti nuteistas V. Igaunis į laisvę grįžo dvejais metais anksčiau numatyto laiko - pernai kovą. Taigi, lygtinis teistumas šiam vyrui suteikė šansą įvykdyti naują nusikaltimą.

Pernai rugpjūčio 3-iąją Klaipėdos rajone, Gerduvėnų kaime, sesers namuose V. Igaunis 31 metų Virginijai D. peiliu dūrė 14 kartų. Nulūžus vienam peiliui vyras atsinešė kitą bei, pareiškęs, jog neturi ko prarasti, badė vėl, tada pasišalino. Auka liko gyva, nes sugebėjo atsistoti ir išeiti į gatvę. Praeiviai iškvietė policiją ir medikus.

Ant sąžinės - dvi sugyventinės

Prieš keletą savaičių teismas už grotų pasiuntė ir antrą sugyventinę Rietavo savivaldybėje nužudžiusį 52 metų Praną Blažį. Vyras pripažintas pavojingu recidyvistu bei įkalintas 14 metų. Už pirmąjį nužudymą jis kalėjo apie 10 metų.

2001 metų lapkritį Klaipėdos rajone sugyventinę nužudęs Algis Kačinskas buvo nuteistas 6 metams laisvės atėmimo sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pernai pavasarį jis grįžo į laisvę, už grotų praleidęs apie 4 metus. Lengvata grįžtant į laisvę tapo mažametė sugyventinių dukra.

Nepatvirtintais duomenimis, greitai laisvę turėtų išvysti 23 metų Anatolijus Rogovas. Pernai Klaipėdos apygardos teisme su grupe asmenų jis nuteistas už žiaurų benamio nužudymą, kai aukai net buvo nupjauta ausis. Esą paskirtus 10 metų nelaisvės vaikinui pavyko susimažinti - už grotų jis “perteistas”, o nusikaltimas įvardytas kaip kūno sužalojimas bei skirtas lygtinis teistumas.

Visada turi likti šansas malonei

Julius SABATAUSKAS
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius SABATAUSKAS

Laisvės atėmimas skirtas tam, kad žmogus pasikeistų, persiauklėtų, įsisąmonintų savo poelgio baisumą. Juk laisvės atėmimas - ne kerštas už blogą poelgį, kaip lietuviai linkę suprasti. Siekiame humaniškumo.

Klausimas tik, ar grįžęs jis nekels grėsmės visuomenei, bet juk reikia tikėtis geriausio. O kaip jūs jaustumėtės, jei patektumėt už grotų? Koks laiko tarpas jums atrodytų pakankamas bausmei atlikti? Nežinote?

Aš ne kartą lankiausi įkalinimo įstaigose. Man įstrigo 13 metų už nužudymą nuteistos moters akys. Ji atsėdėjo 9 metus bei tris kartus prašė malonės. Moteris puolė į gilią depresiją, jos mergaitė užaugo per tą laiką. Svarbiausia, kad sunku įsivaizduoti, kaip jai seksis pritapti grįžus į laisvę.

Problema, kad į visuomenę grįžę asmenys sunkiai adaptuojasi, o mes jais nepasirūpiname.

Lygtinis teistumas, kai žmogus grįžta į laisvę anksčiau laiko, nėra blogai. Juk menkiausias prasižengimas, ir šis žmogus vėl patektų už grotų.

Negaliu atsakyti, kaip mąstyčiau, jei nuo šių žmonių nukentėčiau pats ar mano artimieji. Bet dėl to, kad daugėja nusikaltimų, kalti ne įstatymai, o žmonių auklėjimo spragos, asocialus gyvenimo būdas, alkoholis.

Viskas yra gerai

Edvardas STAPONKUS
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Edvardas STAPONKUS

Seime sėdintys profesionalai šią atsakomybę sugriežtino, tad viskas gerai. O teisėjų kolegija susumuoja surinktus duomenis ir priima teisingą sprendimą. Yra švelninančių aplinkybių: solidus kaltinamojo amžius, ligos, gal pati auka jį išprovokavo. Yra ir sunkinančių bausmę duomenų grupė: neblaivus, teistas. Bylose nėra taisyklių, o visi atvejai unikalūs.

Skaičiai

Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu laiką už grotų leidžia 9 530 žmonių.

Per pirmuosius šešis 2007-ųjų mėnesius už nužudymus į kalėjimus pateko 152 žmonės. Iš viso kali per 1 600 žudikų.

Vidutiniškai už nužudymą paskiriama 10 metų 8 mėnesiai ir 24 dienos nelaisvės, tačiau realiai už gyvybės atėmimą “sėdima” po 5 metus ir 7 mėnesius.

Į laisvę per praėjusį pusmetį grįžo 106 už nužudymus kalėję asmenys. [VE.lt]